Kapoeira
Kapoeira tai egzotiškas kovos menas, sukurtas juodaodžiais vergais, išvežtais is Afrikos
Brazilijon. Kopoeiros gimimas ir vystimąsis priskiriamas XVII - XVIII amžiui. Pagrindinis Kapoeiros bruožas,
skiriantis ją nuo Rytų kovos menų - filosofinio ir religinio pagrindo neturėjimas. Sis faktorius priskiria
"pradinį" Kapoeiros variantą prie "laukinių" kovos stilių, kurie savo bazėje neturi teologinių,
medicininių ir filosofinių saknų.
Neziurint i tai Kapoeiros technika verta dėmesio, bent jau todėl, kad ji nepanasi i "standartinė".
Kapoeiros treniruotės ( kaip ir varžybinės kovos) vyksta pagal ritminę muziką, o kovotojo judesiai
primena sokį ( kaip tikina Kapoeiros meistrai - tai ne šou elementai, bet būtinasis Kapoeiros reikalingumas
- senovėje vergai slėpdavo savo uzsiėmimus nuo plantatorių maskuojant juos i šokiu judesius). Smūgiai
Kapoeiroje atliekami dažniausiai kulnu, rečiau kita pėdos dalimi. Reikia pasakyti jog smūgis nėra
toks koncentruotas kaip Rytų mokyklose, be to reikia atžymėti, kad rankų technika yra mazai isvystyta
- dar vienas būtinojo reikalingumo bruožas - vergų rankos dažniausiai buvo surištos. Kojų smūgiu
technika Kapoeiroje vadinasi bananeira "bananų sodinimas"; apgaulingi judesiai ir "šokis" stovėsenoje - dzinga.
Kruvina, senovinė Kapoeira, neturinti aukstų moralinių nuostatų, XX amžiaus pradžioje
pergimsta i sportą. 1937m. ji pripažinta Brazilijos nacionalinio sporto konfederacijoje. Šiuo metu yra trys
Kapoeiros vystymosi egzistavimo rūšys - sportine, karnavalinė ir kovinė. Kovinė rūšis,
savo specifikoje - "surišto žmogaus kova prieš laisvąįį" pasiekia puikių rezultatų,
kuriuos galima sulyginti su geriausiais Rytų kovos menų pasiekimais.
Bet kokiu atveju Kapoeira tai unikalus reiškinys, kurį verta išbandyti, nors ir todėl,
kad tai bene vienintelis kovos menas pasiekęs pakankamai aukšto techninio lygio, nesusiliejus su kitais kovos menais.
Vin Chun Kuen
Vin chun kuen - vienas is populiariausiu U-su stiliu Amerikieciu ir Europieciu tarpe. Dazniausiai jo propuoguotojai
- kinieciai "huaciao" ( negyvenantys savo salyje). Tiesa sakant Kinijos respublikoje sio stiliaus pavadinimas skamba kitaip
- Junchun. Manoma jog jis atsirado XVII amziuje, ir jo atradimas suristas su moterimi vardu Vin Chun ( Dainuojantis pavasaris).
Siuo metu egzistuoja dvi pagrindines Vin chun sakos - kinietiska ( kuria mokinosi legendinis Briusas Li,
pas ne maziau zinomu meistru Ip Menu) ir korejietiska. Vin chun - kovos trumpoje distancijoje menas, kuriame pagrindini vaidmeni
atlieka rankos , nors ir kojoms treniruotes metu skiriama pakankamai demesio.
Technikoje daug idomiu ir neiprastu pratimu, pavyzdziui " Chi sau" ( suklijuotos rankos ) kurio pagalba
ismokstama kontroliuoti priesininko rankas ir neisnaudoti bereikalingai savo jegu ir energijos. Sakoma jog gerai ivaldzius
sia technika meistras sugeba jausti priesininko nora prisilietus prie jo ir atlikti savo veiksma pries ji. Mokyklos arsenale
- zmogaus gyvybiskosios energijos valdymas, gynybos veiksmai pries keleta priesininku, darbas su pagaliu ir peiliais -"drugeliais"
ir be abejo garsusis darbas su mediniu manekenu, kuri puikiai demonstruoja daugelis dabartiniu kino zvaigzdziu..
Vin Chun kovotojai demonstruoja grazia, harmoninga ir tuo paciu metu efektyvia realioje kovoje ir savigynoje
technika, i kuria malonu ziureti ir kuria malonu mokintis.
Dzit kun ko
Dzit kun do ( aplenkiancio kumscio kelias ) - savigynos mokykla, kurios ikurejas legendinis Briusas Li
( 1940-1973) - kinu kilmes amerikietis. Briusas pradejo savo kovos menu kelia pas Vin Chun meistra Ip Mena, veliau nagrinedavo
ivairius kovos stilius ir isrinkdavo is ju tuos veiksmus, kurie jo galva atitikdavo realios savigynos reikalavimams. Dzit
kun do gymimas sukele dideli surmuli tarp konservatyviu kovos menu mokytoju , nes naujas metodas atstumia visus tradiciniu
kovos menu elementus kuriuos negalima su laisvumu pritaikyti realioje savigynoje, ir priima i save tik tuos ju elementus kurie
atitinka vienam vieninteliam reikalavimui - realiai sugeba apginti zmogu pavojingoje situacijoje. Kartu su "pasenusia" technika
buvo atsisakyta ir tradiciniu ritualu nes jie treniruoteje uzimdavo daug laiko, kuri kovotojas galetu skirti savo technikos
tobulinimui. Dzit kun do idomus ir issiskiriantis is kitu tuo, kad tai ne konkreciu veiksmu rinkinys - tai metodas. Eiti Briuso
Li keliu, reiskia savarankiskai judeti prie savo tikslo, isrenkant is mases informacijos tai, kas tinka tau. "Visi zmones
skirtingi, o tai reiskia jie eina skirtingais keliais"- sake Briusas, "mano metodas tai ne technikos sarasas, nes nera technikos
kuri isgelbetu jus visose situacijose, tuo labiau as nerekomenduoju kopijuoti kazkieno veiksmus nezinant, kad jie tiks jums.
Dzit kun do tai ne zinios bet ziniu surinkimo metodas". Dzit kun do siulo nesimokinti per daug sudetingos arba per "grazios"
technikos nes tikra, grazi ir taisiklinga kova vyksta tada, kai kovotojas pasiekia pergales atliekant viena maksimum du paprastus
judesius. Tikslas pasiektas; jegos sutaupytos.
Dzitkundoistu treniruoteje jus nepamatysite formaliu ritualu ir grieztos disciplinos kaip pvz. Karate
mokyklose - cia viskas liberaliau : iskilo klausymas - paklausk; nori ateiti i treniruote su batais - ateik; taip pat mokyniams
nedraudziama bendrauti tarpusavyje treniruotes metu. Be abejo tas laisvumas nera nekontroliuojamas chaosas, tesiog Dzit kun
do yra skirtas zmonems, kurie zino ko jie atejo ismokti, todel patys sugeba kontroliuoti save ir netrukdyti kitiems. Ziurint
i DKD kovotojus susidaro ispudis, kad veiksmo metu nepastebi ju ranku - is pirmo jie "apsupa" atakuojanti pavirsiu, veliau
prisiliecia prie priesininko galvos, korpuso vel galvos… galu galiausiai priesininkas praranda budruma ir praleidzia
tikraji smugi. Savo atsiradimu Dzit kun do pakeite nusistovejusi poziuri i tai, kad kuo senesnis kovos menas tuo jis efektyvesnis
ir galingesnis. Pagrindine galingumo paslaptis, kaip sako Dzit kun do atstovai, yra pastovus, kasdieninis darbas, naudojant
siuolaikiskas kovos menams skirtas priemones taip pat dvikovos, kurioms sio metodo pasiekejai skiria daugiausiai demesio.
Po ikurejo mirties jo vieta uzeme mokynys Denas Inosanto, kuris Kalifornijoje mazame Marina del Rei miestelyje
Kovos menu akademijoje propoguoja Briuso - Mazojo Drakono stiliu.
Dim mak
Daznai, ziurint kino filmus matome kaip herojus paspaudzia pirstais taskus, priesininko sprande ir jis
griuna ant zemes neistarus ne zodzio. Kas tai - triukas, ar istikruju yra kovos menuose technika, leidzianti vien prisilietimu
nugaleti varzova? Jaunas kovos meistras labai gyresi savo pasiekimais, jis sakydavo, kad visoje kinijoje nera jam lygiuju,
buvo isdidus ir negailestingas. Isgirdus, kad kalnuose gyvena vienuolis - Dim mak meistras jaunuolis nusprende nugaleti ir
ji. Atejes pas senoli jis pareikalavo kovos. Vienuoliui atsisakius jis ziauriai sumuse ji, ir grizus namo isdidziai gyresi
savo pergale. Po keliu dienu istorijos herojus pasijuto labai blogai, jis negalejo net atsistoti ant koju ar pajudinti ranka.
Tada jis atsimine apie nestipru vienuolio paspaudima, i kuri is pirmo jis neatkreipe demesio. Jis suprato viska ir atsiprase
Dim mak meistro, kuris nueme skausma tokiu paciu lengvu paspaudimu. Didziuleje kinieciu kovos menu maseje Dim mak menas yra
vienas is paslaptingiausiu ir idomiausiu. Jo pavadinimas verciamas is kineciu kalbos kaip - paletintos mirties menas. Tai
menas pazeisti zmogaus nervu centrus, sausgysles, sanarius, kraujo ir limfo mazgus, kvepavimo takus. Paskutinis, auksciausios
technikos pasiekimas - sugebejimas paveikti zmogaus energija , neleisti jai teketi jusu priesininko organizme.
Dim mak technika, meistro rankose gali buti ir savigynos ir gydimo priemone. Zinant reikiamus kuno taskus
ir ju aktyvumo laika, kovotojas gali sukelti skausma ir "nuraminti" ji. Gali priversti jusu organizma atsijungti iskart po
prisilietimo arba savaite po jo.
Muai tai
Kovos menas, kuri Europoje vadina Tailando boksu arba tesiog Taiboksu savo klasikine forma igavo XVI amziaus
gale. Tada jos pavadinimas skambejo kitaip - pirma " mai si sok", veliau - " pahujut", kas reiskia visapuse kova. Tik po 1934m.
terminas Muai tai galutinai uzsitvirtino uz sio kovos stiliaus pavadinimo. "Tai" reiskia laisvas, taigi pavadinima "muai tai"
galima isversti kaip "laisvasis boksas" arba " laisvuju kova". Yra daugybe legendu apie muai tai atsiradima. Tiksliai zinoma
tik tai, kad siamo kariai jau nuo XVI amziaus privalomai mokinosi sios kovos amato. Taip pat privalomai jis buvo ir karaliskosios
seimos nariams. Kurie ir patys daznai paslapcia dalyvaudavo Muai tai turnyruose. Pries kova tailando bokso atstovai atlieka
specifinius judesius "Ram muai", primenancius soki. Is tikruju siu judesiu paskirtis - apsilti, moraliskai pasiruosti dvikovai,
pagerbti varzova ir publika. Pati gi kova visada vyksta pagal tautines muzikos ritmus. Pagrindinis Muai tai paskirtis nugaleti
priesininka galingais ir greitais smugiais, treniruotese labai dideli demesi skiriama dvikovai ir kuno grudinimui. Pastovios
treniruotes padaro is kovotojo ranku, alkuniu, blauzdu, kelienu ir pedu galingus ginklus.
Nuo 1929m. Muai tai kovotojai varzybu metu privalejo naudoti pirstines, nors kojos vis del to likdavo
basos. Kovos metu draudziami sukibimai ir metimai, taip pat smugiai galva ir smaugimai. Netgi neziurint i tokios technikos
apribojimus , pagal statistika, viena is 1500 kovu baigiasi vieno is kovotoju mirtimi. Savo galinguma Muai tai kovotojai ne
karta irodinejo kovose su kikboksininkais ir karatistais, kuriose net pagal priesingos salies taisykles sugebedavo irodyti
savo pranasuma. Jau pati kovotojo isvaizda, privercia priesininka issigasti - beveik visas jo kunas padengtas tatuiruotemis
ant kuriu magiski zenklai ir shemos. Galva ir viena is bicepsu juosia specialus pasventintas raistis "mongkon" . Muai tai
dalinasi i dvi pagrindines grupes kurios skiriasi pagal kovos vedimo strategijas - Muai lak ( tvirta kova) ir Muai kieu (gudruoliu
kova) pavadinimai kalba patys uz save. Skirtingai nuo kik bokso muai tai kovotojams leidziama smugioti alkune ir kelienais.
Paprastas bet prasmingas priejimas prie treniruociu leidzia naujokams jau po menesio intensyviu treniruociu pakankamai tvirtai
gintis nuo uzpuoliku Muai tai technikos pagalba.
Griezta technika ir budizmo filosofijos nepritaikymas prie veiksmu nemaiso Muai tai kovotojams likti garbingais
ir draugiskais, stai keleta taisykliu, kuriu privalo laikytis kiekvienas kultyvuojantis Muai tai. Visada elgtis saziningai,svariai
ir stipriai. Stebeti save ir savo elgesi. Nesigirti savo pasiekimais ir ginti silpnuosius. Stengtis visada daryti gerus darbus,
kurie atsispindetu kitu zmoniu geroveje ir nacijos augime.
